Bijūnas medėjantis juodasis (paeonia suffruticosa black) sodinukas

 Bijūnas medėjantis juodasis (paeonia suffruticosa black) sodinukas

MEDĖJANTYS BIJŪNAI (bot. paeonia suffruticosa) dar vadinami krūminiais bijūnais, auginami dėl gražių, didelių, ryškių žiedų, kurie pasirodo pavasario ir vasaros sandūroje. Skirtingai nuo daugiamečių bijūnų, kurie sunyksta, medėjantys bijūnai yra krūmai, kurie po daugelio metų pasiekia apie 150 cm aukščio ir apie 2 m skersmens.
Ūgliai sumedėję, dažnai su laisvai augančiomis šakomis, kurioms gali prireikti netgi atramų. Žydėjimo metu atrodo fenomenaliai. Žiedai dideli, iki 30 cm skersmens, tamsiai raudonos spalvos, pavieniai arba pusiau dvigubi, žydi keletą savaičių - gegužės ir birželio mėnesiais. Per tą laiką reikia stengtis, kad žemė nebūtų sausa - tai prailgins žydėjimo laiką. Nužydėję žiedai šalinami. Laistymas bus reikalingas esant sausiems karštiems orams. Šie bijūnai geriausiai auga laidžioje, derlingoje, humusingoje, turtingoje maisto medžiagų dirvoje. Geriausia naudoti nurūgštintas durpes, nes bijūnai, nors ir tinka japoniškam sodui, kuriame vyrauja rūgštūs augalai, nepakenčia rūgštaus dirvožemio. Verta prieš sodinant bijūną patikrinti žemės rūgštingumą ir, jei reikia, panaudoti kalkes.
Augimui geriausia vieta - saulėta arba šiek tiek pavėsinga, apsaugota nuo šalčio ir džiovinančio vėjo. Jaunus augalus reikia uždengti, šaknis mulčiuoti. Vyresni augalai papildomų apsaugos priemonių nereikalauja. Esant itin šaltoms žiemoms, galima pridengti agroplėvele. Net jie ir apšals, tai neturės didelio poveikio augalui, nes jis greit atžels.
Bijūnai tręšiami du kartus per sezoną. Pirmą kartą pavasarį, naudojant ilgai veikiančias trąšas. Antrą kartą tręšti galima birželio mėnesį po žydėjimo. Vėliau tręšimas tik trąšomis be azoto, nes tai leis augalui sumedėti ir pasiruošti žiemai.
Bijūnai genimi tik minimaliai žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį (augalo ramybės metu). Pašalinamos tik negyvos, prastai išsivysčiusius arba vizualiai nereikalingos šakos.